tikėjimas

tikė́jimas sm. (1) KBII63, K Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; Q580, SD¹192, H, H180, R, MŽ, Sut, N, M, L → tikėti: 1. Tikėjimas – vieno ar kito reiškinio tikrumo pripažinimas be jokių įrodymų rš. Įsitikinimas – tikėjimas žinių, pažiūrų, nuomonės tikrumu LTEIV518. Tikėjimas ir abejonė tam pačiam duonos kąsny J.Marcin. Aklas, nekritiškas tikėjimas kokiomis nors idėjomis gali sudaryti pagrindą formuotis klaidingiems įsitikinimams rš. 2. Ne taip kaip daba tikė́jimas buvo Krž. Ko jūs bijot to tikė́jimo Dievo? Mžš. Klebonelis tas rokuo[ja], ten tikė́jimas, reik tikėti į Poną Dievą Jdr. Dėlto turiam tikėti, jogei par tikėjimą tiktai pažįstam Dievą M.Valanč. [M. Liuteris] tvirtino, jog žmogaus išganymas priklausąs ne nuo sakramentų, apeigų atlikimo, o nuo jo tikėjimo nuoširdumo LTEVII77. Bažnyčios autoritetai mokė, kad tikrosios tiesos gaunamos tikėjimu LTEXI304. Man atrodo, kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek žmogui gera padarai J.Marcin. Nereikia viską suprasti. Tikėjimas mažėja J.Gruš. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Neradau teip didžio tikėjimo Izraeliuje I. Tikėjimas, garbinimas Dievo SD315. Jis tikėjo Dievui savo, tikėjimas jį apteisino Mž330. Ir per tikėjimą žyvatą turėtumbit Jo varde VlnE64. Kaip tu pažįsti Dievą? – Per tikė́jimą DK22. Žmonės turi būt… kalaviju tikė́jimop priversti DP90. Dievas tada… tepripildžia jus visokiu džiaugsmu ir pakaju tikėjime Ch¹PvR25,13. Ir nedarė [Jėzus] ten daug galybių dėl jų netikėjimo Ch¹Mt13,58. O moteriške! Didis yra tikėjimas tavo GNMt15,28. Kelkis, eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave SkvLuk17,19. 3. PK122, S.Stan, Sut, A1884,22, Vž žr. tikyba 1: Kiekviena tauta savo raštą, savo tikė́jimą turi Vp. Savo tikė́jimą reikia užlaikyt Jrb. Sunku tikė́jimas beišlaikyt Mžš. Gali i savo valdžiai geras būti, i savo tikė́jimo nepamesti Všv. Tikė́jimas blogo tai neduoda Žb. Aš nepašmeižiau ne tikė́jimo, ne nieko Brs. Reikia žinoti, kada į Prūsiją krikščionių tikė́jimą įvedė Plšk. Mat anie daugiausiai pri katalikų metės, o koks anų tikė́jimas buvo, kas ten žino Všv. Jug tikė́jimas tiek lenkų, tiek mūso yrai Plng. Be tikė́jimo kaimo žmogus nėr geras Krš. Mūsų giminė pasitaikė biržėnų (reformatų) tikė́jimo Alz. Seniau Biržuos a ne dvylika tikė́jimų buvo, kokių tik nori Ps. Viena žydukė ejo ant katalicko tikė́jimo Dg. Senovės lietuvių tikėjimas padėjo išlikti gražiems šilams, girioms rš. M. Valančius… teigia čia (ant Šatrijõs kalno) buvus vieną svarbiausių Žemaitijos senojo lietuvių tikėjimo centrų MLTEIII370. Vienas tikėjimas į kitą pereina labai ilgais ir sudėtingais keliais rš. Kodėl manęs nė sykį nepaklausėt, kokio tikėjimo aš pats norėčiau? J.Marcin. Didžturčiai, norėdamys vienas kitam jau savą tikėjimą antmesti, liejo kraujį latakais S.Dauk. Daboju, kad visi mokėtų tikėjimo dalykus Blv. Pradėjo jis (Radvila) visiem priemantiem kalvinų tikė́jimą… išdavinėt [žemės] BM85(Brž). Jis ne mūsų tikė́jimo NdŽ. Tikyba yra tikėjimo doktrinos organizacija FT. Tikėjimas, tikybė SD395. Šitie gi žodžiai… nor turėti ir privalo tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias Mž28. Tas est žodis apie tikėjimą, kurį sakome VlnE136. Dvylika artikulų – tai yra dvylika sąnarių tikė́jimo krikščioniško DK25. Regėkimeg čionai stebuklingą tikė́jimą ir veikų paklusnumą DP419. Daug nusidėjusių prigrąžina tikė́jimop ir teisybėsp DP384. Kurie tikėjimu giriasi, teisūs esą MT93. Kurie iš tikėjimo yra, tie yra sūnais Abraomo GNPvG3,7. ^ Žmogus be tikė́jimo – kap gyvulys be saito Gs. Kad tikė́jimą turiam, būsim bagoti mirę Rsn. Koks tikė́jimas, toks tingėjimas Slm. 4. → tikėti 3: Ka tikė́jimas, labai tikė́jimas buvo į tą Kryžių kalną Mšk. I kas tatai yra mergos į burtus tikė́jimas KlvrŽ. Žydų tikė́jimas burtais Ant. 5. prietaras: Turėjo tokį tikėjimą, kad Kūčių dieną ant cielų metų parodo žmogui laimę ir nelaimę, gyvenimą ir mirtį DS277(Šmk). Lietuvių pagonybė, patekusi į rašytinius šaltinius, jau ne religija, o tikėjimai, papročiai ir mitai rš. Pirmykščių žmonių laidotuvėse atsispindėjo tikėjimas, kad mirusiojo vėlė gyvena ir gali padėti ar pakenkti gyviesiems LTEVI318. Lietuvoje buvo paplitę tikėjimai, kad raganos žmones paverčia gyvuliais, kartais paukščiais rš. Kad kas nenužiūrėtų gyvulių ir paukščių, sakmėse bei tikėjimuose nurodoma daugybė apsisaugojimo priemonių rš. Daug tikėjimų bei mitų lietuviai sukūrė apie debesis rš. Buvo paplitęs tikėjimas, kad sėti reikia tik pučiant šiaurės vėjui, tada kirminai nepulsią pasėlių, būsią geri rugiai rš. Trečia gamta (dorybė) [šimtininko] bu[v]o jame didis tikė́jimas, jog nieko neabejojo, jog Viešpatis galėjo vienu žodžiu pasveikint (pagydyti) tarną jo DP76. 6. J, Kl → tikėti 4: Jis kalbėjo šį kartą apie viltį ir tikėjimą geresniais laikais V.Myk-Put. Kraševskį gelbėjo nepaprasta kūrybos energija ir darbštumas, tikėjimas ateitim A.Janul. Ypač svarbu apie ligonį sudaryti žvalumo ir tikėjimo pasveikti aplinką rš. Tavieje aš visą mano tikėjimą paguldžiau Mž591. ^ Tikė́jimas sveiką padaro An. Tikėjimas kalnus pajudina LTR(Srd). | refl. NdŽ: Nesitikėjimas N. Publikos tikėjimasis pasirodė veltui rš. Pasikelia širdis mūsų Viešpatiesp Dievop su nužeminimu ir tikė́jimuosi DK49. Nes kad paskandintieji turėtų šitą tikė́jimąsi, jog kad išsems visą vandenį išg marių…, turėtų išg to palinksminimą neišbylomą DP527. Tikė́jimąsi savą patvirtint turime DP520. 7. R178, MŽ236 → tikėti 5: Netikėjimas kam, neatsidavimas ant kuo I. Darbininkai linksmi, nauju tikėjimu savo jėgomis stoja darban J.Bil. Laimi žmogiškumas, nugali tikėjimas žmogum rš. Tikėjimas savo šalies karine galia buvo susvyravęs rš. Vaikas… mistro savo… mokslus, kuriuos jam padavinėjo, su tikė́jimu ir paklusnumu priimdinėjo DP517. \ tikėjimas; įtikėjimas; ištikėjimas; nusitikėjimas; patikėjimas; prisitikėjimas; užtikėjimas